Finansų ministerijoje susitikime su Lietuvoje besilankančiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro (Kopenhaga, Danija) ir PSO Europos investicijų sveikatai ir vystymuisi biuro (Venecija, Italija) atstovais buvo aptartos sąsajos tarp investicijų ir gerovės, jaunimo psichikos sveikatos ir įtraukties. Taip pat pristatytas Finansų ministerijos iniciatyva sukurtas Gyvenimo kokybės augimo modelis, kuris įvertina kaip valstybės vykdomos priemonės prisideda prie gyventojų gerovės.
„Džiaugiamės galėdami pasidalinti žingsniais, kurių imamės Lietuvoje, analizuodami investicijų poveikį sveikatai, kaip svarbiai gyvenimo kokybės dedamajai. Labai svarbu, kad visi suprastume – investicijos į emocinę gerovę, prevenciją yra geriausias būdas taupyti valstybės lėšas. Todėl jau dabar pokyčiams visuomenės psichikos sveikatos srityje suplanuota lėšų už beveik 40 mln. eurų. Pagalbos sulauks jautriausios grupės – vaikai, paaugliai, vaikai su negalia ir jų tėvai bei jų globėjai“, – teigė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Pasak viceministrės, aukštas gyventojų psichikos sveikatos ir gerovės lygis yra svarbus ekonomikos veiksnys, užtikrinantis kūrybišką, stresui ir kitoms grėsmėms atsparią visuomenę.Naudą pajustų ir valstybė – stiprėtų šalies ekonomika, augtų konkurencingumas.
V. Česnulevičiūtės-Markevičienės teigimu, į sveikatos sritį iki 2030 metų Lietuva ketina investuoti beveik 1 mlrd. eurų valstybės biudžeto ir europinių lėšų. Lietuvoje vyksta plati sveikatos reforma, kuri apima ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo ir paslaugų teikimo pertvarką, sveikatos specialistų rengimą bei kvalifikacijos kėlimą, tačiau ir investicijas į grėsmių sveikatai prevenciją.
Be to, anot viceministės, Finansų ministerija, kaip Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimą koordinuojanti institucija, yra atsakinga ne tik už investicijų finansavimą, bet ir už investicijų kokybę. Naujai įgyvendinama Strateginio valdymo sistema numato, kad privaloma įrodymais pagrįsti investicijų efektyvumą pasirenkant alternatyvas ir atliekant kaštų-naudos analizę.
Susitikime taip pat buvo pristatytas Finansų ministerijos iniciatyva sukurtas Gyvenimo kokybės augimo modelis. Finansų ministerija jau nuo 2016 m. vertina investicijų poveikį gyvenimo kokybei – sukonstruotas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas. Šį indeksą sudaro 38 rodikliai, padalinti į 6 subindeksus. Makroekonometrinio modeliavimo pagalba buvo apskaičiuotas investicijų poveikis gyvenimo kokybės indeksui ir subindeksams. Periodiškai kiekvienais metais Finansų ministerija apskaičiuoja kaip keičiasi visuminis gyvenimo kokybės indeksas ir indeksas pagal visas 60 savivaldybių.
Po apvalaus stalo diskusijos, rugpjūčio 28 d., numatomos dvišalės konsultacijos su atskiromis Lietuvos institucijomis ir įstaigomis. Diskusijų ašis – jaunimo psichikos sveikatos ir įtraukties gerinimo galimybės įvairių sektorių pastangomis. Taip pat bus aptartos galimybės Lietuvoje pradėti novatorišką bandomąjį projektą modeliuojant investicijas į sveikesnės visuomenės skatinimą.
Ši misija yra 2023 m. liepos mėn. ir š. m. balandį vykusių PSO gerovės ekonomikos iniciatyvos susitikimų tęsinys.
