2024-07-01
Šių metų liepos 1 dieną Lietuvos oro uostai (LTOU) mini svarbų įvykį – dešimtmetį, kai Vilniaus (VNO), Kauno (KUN) ir Palangos (PLQ) oro uostai buvo sujungti į vieną efektyvų tinklą. Anot aviacijos ekspertų, toks sprendimas leido organizacijai išgyventi ne vieną aviacijos sritį supurčiusią krizę, atsitiesti ir rodyti augimo tendencijas, palaipsniui tampant regiono lyderiu.
Nuo 2014 m. visi trys Lietuvos oro uostai fiksavo reikšmingą augimą daugelyje veiklos sričių. Vienas esminių – keleivių skaičius, kuris augo nuo 4,4 milijonų 2014 metais iki daugiau nei 6 milijonų 2023-aisiais, o rekordiniais 2019 metais (prieš pandemiją) siekė 6,5 mln. keleivių.
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus pabrėžė teigiamą šio sujungimo poveikį.
„Per pastaruosius dešimt metų, galima sakyti, kad Lietuvos oro uostai tapo vienu efektyviausių oro uostų operatoriumi savo regione, su savo turima patirtimi iš esmės galinčiu lygiuotis net į didžiuosius Europos oro uostų operatorius. Mūsų organizacijos vizija yra prisidėti prie Lietuvos ekonominio augimo, tai sėkmingai darome ir dar aktyviau darysime ateinančiu periodu. Labai svarbu ir tai, kad nuolat atnaujiname infrastruktūrą, plečiame skrydžių geografiją, užtikriname aukštos kokybės paslaugas keleiviams, plėtojame savo veiklą darnios veiklos principais. Taip pat išmokome svarbias pamokas iš pastarųjų metų iššūkių ir dabar esame dar geriau pasiruošę profesionaliai susidoroti su įvairiais netikėtumais“, – sako LTOU vadovas.
LTOU 2023 m. pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) marža siekė 41,2 proc., lyginant su 32,6 proc. 2014 metais. Ženkliai augo ir tinklo bendros finansinės pajamos – nuo 21,9 mln. eurų 2014 m. iki 59,8 mln. eurų 2023 m.
Nuosavybės grąžos (ROE) rodiklis taip pat rodė nuolatinį augimą – nuo 0,7% 2014 m. iki 1,6% 2023 m.
Valstybei išmokami LTOU dividendai per dešimtmetį augo nuo 1 mln. eurų iki daugiau nei 5 mln. eurų 2023 metais.
