„Šiandien užtikrintai galime pasakyti, jog padarėme tai, kas nepavyko kitoms vyriausybėms – konsolidavome iki tol nepakankamai efektyviai veikusias keturias nacionalines plėtros įstaigas į vieną – Investicijos Lietuvos ekonomikai – ILTE, kurios finansinių priemonių arsenalas siekia 1,4 mlrd. eurų jau ekonomiką pasiekusių ir 3 mlrd. eurų vertės naujų priemonių“, – šiandien atidarydama konferenciją „Idėjos. Inovacijos. Investicijos Lietuvos ekonomikai“, skirtą naujam nacionalinės plėtros įstaigos (NPĮ) veiklos etapui ir prekės ženklui pristatyti, sakė Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Turime didžiulį lūkestį, kad augantys ILTE finansiniai raumenys – iki 200 mln. padidintas įstatinis kapitalas bei naujos milijardinės finansinės priemonės – padės strateginėms Lietuvai kryptims pritraukti ir vis daugiau privačių investicijų, tokiu būdu geriau išnaudojant galimą sverto efektą“, – pažymėjo G. Skaistė.
Ministrė atkreipė dėmesį, jog ILTE turės teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos augimui, kadangi suteiks papildomų finansavimo galimybių tiek smulkiam ir vidutiniam, tiek ir stambiam verslui. Taip pat prisidės ir prie finansų sektoriaus bei kapitalo rinkų vystymo, kad ateityje finansavimo spragų būtų kuo mažiau.
„Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas ir kapitalo padidinimas sudarė sąlygas pasiūlyti stambias finansines priemones konkurencingomis sąlygomis ir investuoti į strategines valstybės kryptis: pramonės transformaciją, žaliąją energetiką ar gynybos pramonę. Norint ir toliau nuosekliai mažinti rinkoje esantį finansavimo trūkumą, Finansų ministerija iš ES 2021-2027 m. fondų investuoja per 700 mln. eurų į finansinių priemonių kūrimą. Kadangi šios investicijos grįžta, lėšas galėsime toliau naudoti strateginiams valstybės tikslams siekti bei taip ruošiame efektyvią finansinę pagalvę, jei ES fondai Lietuvai mažėtų“, – sakė G. Skaistė.
Du kol kas reikšmingiausi ILTE investicijų pavyzdžiai: verslui ir energetikai skirta finansinė priemonė „Milijardas verslui“, kuria gali pasinaudoti visos įmonės – nuo smulkių iki didelių įmonių bei finansavimas gynybos ir saugumo srityje veikiančioms įmonėms, kurių projektams papildomai skiriama 250 mln. eurų.
Galiausiai, ministrė pažymėjo, jog Finansų ministerija, kaip pagrindinė akcininkė, kelia aukštus kokybės standartus, kurie apima būtinybę toliau didinti finansavimo prieinamumą tose srityse, kur finansavimas nėra pakankamas, bendradarbiaujant, bet nekonkuruojant su finansų ir kapitalo rinkų žaidėjais; ieškoti inovatyvių būdų, kaip maksimaliai padidinti valstybės ar ES lėšų poveikį ekonomikai, didinant finansinių priemonių sukuriamą sverto efektą; taip pat siekti investuotojų, ypač tarptautinių institucinių žaidėjų, pritraukimo; taikyti aukščiausius standartus ir geriausias tarptautines praktikas valdant rizikas bei toliau stiprinti žmogiškojo kapitalo bazę; būti patikimu Lietuvos verslo partneriu, galinčiu padėti augti ne tik finansinėmis priemonėmis, bet ir teikti konsultacijas bei ekspertinę pagalbą.
