Jau trečią mėnesį šalies savivaldybėse vyksta pasiruošimo ekstremaliosioms situacijoms mokymai bendruomenių lyderiams, kuriuos rengia priešgaisrinių gelbėjimo valdybų Civilinės saugos skyrių specialistai, užtikrindami Vidaus reikalų ministerijos informacinės kampanijos ,,Esame komanda. Turime planą“ tęstinumą. Šiuo metu mokymai jau surengti daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių.
Iki lapkričio vidurio numatyta surengti bent po vieną renginį visose 60 savivaldybių, skirtų vietos bendruomenių lyderiams. Vėliau įgytomis žiniomis lyderiai pasidalintų su žmonėmis bendruomenėse – įgalintų ir informuotų jas, siekdami dar didesnio jų aktyvumo ruošiantis galimoms ekstremaliosioms situacijoms.
Mokymų dalyviai supažindinami ir su galimomis ekstremaliosiomis situacijomis savivaldybės teritorijoje ir šalyje, veiksmais jų metu. Daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui galimai avarijai šalia esančioje Baltarusijos AE, pasienio zonoje gyvenančių žmonių saugumo klausimams. Mokymų metu aptariami perspėjimo ir informavimo algoritmai, gyventojų evakavimo klausimai, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų paskirtis ir galimybės savarankiškai pasirengti galimoms nelaimėms.
„Laikas ir ugnis išbando auksą, o nelaimės – žmonių tvirtumą, šiuos ir dabar aktualius filosofo Senekos žodžius primenu savivaldybių bendruomenių lyderiams vesdamas mokymus, – sakė Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Vygintas Mendeika. – Jeigu dega namas, pirmosios trys minutės yra auksinės, nes per jas dar gali išbėgti iš jo ir išsigelbėti. Ekstremaliųjų situacijų metu yra svarbios trys pirmosios paros, kurioms būtina pasiruošti iš anksto, kad galėtum išgyventi, kol sulauksi pagalbos.“
Pasak V. Mendeikos, į lyderių mokymus susirenka ne tik savivaldybių seniūnai ar seniūnaičiai, bet ir socialinių įstaigų darbuotojai, bendrijų administratoriai, mokyklų ir darželių direktoriai, žadėjo prisijungti ir parapijų klebonai.
„Tai išprusę žmonės, nemažai žinantys apie civilinę saugą, tačiau labiausiai visi nori praktinių patarimų: ką įsidėti į išvykimo krepšį, kaip įsirengti rūsį, kur yra artimiausios slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos. Jie pažada, kad, grįžę iš mokymų, savo žiniomis pasidalins su savo bendruomenės nariais“, – tvirtino civilinės saugos specialistas.
V. Mendeikos teigimu, mokymų dalyviams labai svarbi ir Ukrainos patirtis: „Apie tai mums daug yra pasakoję ir patys ukrainiečiai, ir Raudonojo Kryžiaus atstovai, ir kariai. Remdamasis šia patirtimi, mokymų dalyviams akcentuoju, kad į išvykimo kuprinę reikia susidėti tik tiek daiktų, kiek gali panešti, o tai yra apie 20 proc. kūno svorio. Vandens irgi daug nepaneši, tad paaiškinu, kaip jo būtų galima prisirinkti iš kondensato. Primenu, kad su savimi būtina turėti radijo imtuvą, kad galėtum gauti naujausią informaciją ir nurodymus, bei kompasą, kuris padėtų orientuotis.“
Pasak pareigūno, mokymų metu kalbama ir apie šeimos planą, penkių žingsnių programą, skirtą iš anksto pasirengti nelaimėms, primenama, kad būtina nusistatyti mobiliuosius telefonus, kad būtų galima gauti pranešimus, informuojama apie pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainę lt72.lt.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Valaitytė tvirtina, jog mokymuose dalyvaujantys savivaldybių lyderiai domisi ekstremaliosiomis situacijomis, pavojingais objektais, dėl jų gresiančiais pavojais ir nori išgirsti kuo daugiau konkrečios informacijos apie juos.
„Kai kurie namuose turi išvykimo kuprinę susidėję ar bent jau maisto ir vandens atsargomis pasirūpinę, domisi, kaip įsirengti rūsį, kur yra priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai. Džiugu, kad žmonėms įdomu, kad mokymų metu yra atgalinis ryšys, kad žmonės klausinėja, nėra abejingi“, – sakė I. Valaitytė.
Pasak pareigūnės, susidarius ekstremaliajai situacijai, svarbiausia yra informacinė grandinė: „Informacija turėtų kuo greičiau pasiekti gyventojus ir būti jiems suprantama. Net jei ir būsi susidėjęs išvykimo krepšį, jeigu neturėsi informacijos, negalėsi laiku evakuotis. Dar vienas labai svarbus dalykas – šeimos planas. Mokymų metu primenu, jog būtina ant popieriaus užsirašyti giminių, draugų adresus, telefono numerius, į krepšį įsidėti artimųjų nuotraukų. Gyventojai suaktyvėja, kai kas nors atsitinka. Dabar žmonės jau yra šiek tiek atsipalaidavę, ne taip aštriai reaguoja į įvykius Ukrainoje.“
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius teigia, jog šie mokymai padeda tobulėti ir patiems civilinės saugos specialistams: „Bendraudami su savivaldybių lyderiais ir mes patys praturtėjame. Jų klausimai kartais verčia ir mus pasitempti. Net jeigu žmonės kartais ateina ir nepasitikėdami, iš šių susitikimų išeina jau atviromis širdimis.“
Pasak D. Gurevičiaus, mokymai yra adaptuoti kiekvienai savivaldybei, pritaikant mokymo medžiagą kiekvienai iš jų, atsižvelgiant į joje esančius objektus ir galimas ekstremaliąsias situacijas. „Į šiuos mokymus mes kviečiame ir savivaldybių pareigūnus, norime kad aktyviau įsitrauktų, nes jie yra labai svarbūs rūpinantis gyventojų saugumu ir gerove vietoje. Mūsų tikslas – suartinti savivaldybių pareigūnus su bendruomenių lyderiais. Anksčiau rengdami civilinės ar priešgaisrinės saugos mokymus labiau orientuodavomės į savivaldybių pareigūnus, bet dabar matome, kad ir gyventojams labai trūksta tų žinių. Kadangi neturime tiek daug civilinės saugos specialistų, kurie tiesiogiai galėtų parengti kiekvieną bendruomenę, todėl šių metų gegužės 10 d. Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią susitarta bendradarbiauti plėtojant ir įgyvendinant veiklas vietos savivaldos stiprinimo, regioninės plėtros bei visuomenės saugumo stiprinimo srityje.“
Informacija apie artimiausiu metu vyksiančius mokymus https://lt72.lt/elementor-19506/
