Mes, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos ir Ukrainos ministrai ir aukšto lygio atstovai, atsakingi už civilinę saugą, 2024 m. rugsėjo 6 d. susirinkome į Regioninį civilinės saugos forumą Vilniuje, kad įvertintume esamą padėtį ir bendrus iššūkius civilinės saugos srityje bei aptartume galimus tolesnius veiksmus.
Grėsmių aplinka Europoje tampa vis sudėtingesnė, daugėja išorės veikėjų keliamų pavojų. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip 30 mėnesių. Be to, Rusija ir Baltarusija toliau rengia hibridines atakas, nukreiptas prieš ES valstybes nares ir kitas kaimynines šalis. Neteisėtos migracijos instrumentalizavimu, kenkėjiška kibernetine veikla, dezinformacijos kampanijomis, padegimais ir sabotažo aktais siekiama destabilizuoti mūsų valstybes, susilpninti visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis ir įbauginti gyventojus.
Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis civilinei saugai tenka svarbus vaidmuo. Nepriklausomai nuo grėsmės kilmės, mūsų misija yra aiški – apsaugoti civilius gyventojus, turtą ir aplinką. Ilgą laiką civilinė sauga daugiausia dėmesio skyrė taikos meto ekstremaliosioms situacijoms. Tačiau dabartinės mūsų civilinės saugos sistemos turi atsižvelgti į naują realybę ir būti pasirengusios palaikyti ir apsaugoti gyventojus ir karinės ar hibridinės agresijos scenarijaus atveju. Šalia civilinės saugos, civilinės gynybos klausimai tapo svarbiausiais darbotvarkės klausimais.
Pabrėžiame svarbą stiprinti ir koordinuoti Europos pasirengimą krizėms, taip pat Sąjungos pasirengimo strategiją, apimančią visų pavojų ir visos visuomenės požiūrį, kuris taip pat turėtų atsispindėti būsimose diskusijose dėl civilinės saugos finansavimo sutelkimo.
Esame tvirtai įsitikinę, kad siekiant įveikti dabartines grėsmes, reikia imtis tolesnių veiksmų tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Pripažindami, kad civilinė sauga yra nacionalinė atsakomybė, o Europos Sąjunga atlieka paramos ir papildantį vaidmenį, pabrėžiame, kad svarbu, jog mūsų regiono valstybės imtųsi bendrų ir koordinuotų veiksmų ir mokytųsi viena iš kitos, ypač iš Ukrainos patirties, įgytos susidūrus su negailestingais Rusijos išpuoliais prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.
Be to, civilinis ir karinis bendradarbiavimas tampa vis aktualesnis civilinės saugos ir krizių kontekste dėl sparčiai kintančios grėsmių ir rizikos aplinkos. Todėl labai svarbu toliau stiprinti ES ir NATO tarpusavio papildomumą ir bendradarbiavimą bei skatinti civilinės ir karinės sričių sinergiją tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Vertingų įžvalgų šioje srityje taip pat suteiks Ukrainos patirtis.
Rizikos nustatymas ir ankstyvas įspėjimas pagerina gebėjimą sušvelninti krizių padarinius. Todėl raginame Europos Komisiją ir ES Tarybą siekti, kad būtų atliktas ES lygmens rizikos vertinimas, kuris leistų Sąjungos civilinės saugos mechanizmo valstybėms narėms ir dalyvaujančioms valstybėms suformuoti bendrą supratimą apie grėsmių aplinką ir pagrįstai koreguoti civilinės saugos priemones.
Patvirtiname savo įsipareigojimą įgyvendinti Europos atsparumo nelaimėms tikslus, įskaitant tikslus „pasirengti“ ir „reaguoti“, kuriais siekiama didinti gyventojų informuotumą apie rizikas ir pasirengimą bei stiprinti ES civilinės saugos reagavimo pajėgumus. Šiuo atžvilgiu palankiai vertiname ES lygmeniu vykdomą darbą įgyvendinant iniciatyvas „prepareEU“ ir „rescEU“ ir skatiname Europos Komisiją ir Tarybą toliau plėtoti ir operatyviai įgyvendinti šiuos tikslus, siūlant konkrečias priemones ES atsparumui didinti.
Norint pasiekti pažangą civilinės saugos srityje, reikia įsipareigoti nuolat užtikrinti būtinas investicijas visais lygmenimis. Daugelyje mūsų šalių pastaraisiais metais nacionalinis civilinės saugos ir civilinės gynybos finansavimas gerokai išaugo ir ateinančiais metais gali prireikti jį dar padidinti. Atsižvelgdami į tai, pabrėžiame, kad svarbu tinkamai panaudoti turimą civilinės saugos finansavimą. ES finansinė parama galėtų būti naudinga civilinės saugos priemonėms Sąjungos civilinės saugos mechanizmo valstybėse narėse ir dalyvaujančiose valstybėse, įskaitant reagavimo pajėgumų, taip pat „rescEU“ stiprinimą, visuomenės perspėjimo sistemas, informuotumo skatinimą, priedangų kūrimą, pasirengimo tarpvalstybinei masinei evakuacijai ir kitas priemones.
Ypatingą svarbą teikiame nacionalinio ir regioninio lygmens pasirengimui tarpvalstybinio masto masinei evakuacijai, užtikrinant visuotines žmogaus teises ir apsaugos standartus evakuacijos metu. Tai apima visų evakuojamų asmenų saugumo, orumo ir gerovės užtikrinimą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su negalia. Todėl esame pasiryžę toliau bendradarbiauti, kad pasiruoštume galimiems scenarijams, pagal kuriuos reikės masinės tarpvalstybinės evakuacijos, ir išbandyti procedūras per bendras civilinės saugos pratybas.
Šis bendras pareiškimas atspindi mūsų bendrą pasiryžimą imtis bendrų veiksmų siekiant apsaugoti savo gyventojus ir palaikyti aukščiausio lygio pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir reagavimą į jas visame regione, taip pat Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos pasiryžimą toliau remti Ukrainą, kol to reikės.
