2024-03-25
Baltijos šalys – Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos sėkmės pavyzdys, teigė Finansų ministerijos Investicijų departamento vadovė Kotryna Tamoševičienė, dalyvaudama Taline vyksiančiame už Sanglaudos politiką atsakingų ekspertų susitikime.
Pasak K. Tamoševičienės, Baltijos šalys bendromis pastangomis įgyvendino daugybę sėkmingų europinių projektų. Dabartinė geopolitinė situacija rodo, kad mūsų laukia dar didesni uždaviniai, o kartu ir naujos galimybės, atskleidžiant kiekvieno regiono potencialą. Todėl kartu su partnerėmis Lietuva užima aktyvią poziciją dėl Sanglaudos politikos perspektyvos ne tik 2021-2027 m. periode, bet ir po 2027 m.
„Per pastaruosius 20 metų padaryta didelė pažanga. Nuo įstojimo į ES beveik per dvidešimtmetį Lietuvos BVP vienam gyventojui išaugo 199 procentais. Per šį laikotarpį į Lietuvos gerovę investuota beveik 20 mlrd. eurų. Kartu su ES investicijomis prisidedame prie darbo vietų kūrimo, švietimo, socialinių ir medicinos paslaugų kokybės gerinimo, žmonių su negalia poreikių atliepimo, verslumo skatinimo ir aplinkos saugojimo. Sanglaudos politika turėjo ir turi didelį teigiamą poveikį Lietuvos ir Baltijos regiono ekonominiam augimui. Todėl tolimesnė visų Baltijos šalių sėkmė tiesiogiai priklausys nuo taiklių, greitų ir efektyvių Sanglaudos politikos sprendimų“, – akcentavo K. Tamoševičienė.
Visgi, anot K. Tamoševičienės, negalime pamiršti pagrindinio Sanglaudos politikos tikslo – skatinti ES šalių ir atskirų regionų tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi bei ilgalaikių iššūkių sprendimą. Ateityje Sanglaudos politika turi išlaikyti pasiteisinusius šios politikos bruožus – partnerystės principą, daugiapakopį valdymo modelį, dėmesį regioninėms ir vietos iniciatyvoms.
„ES sanglaudos politika padeda kiekvienam regionui panaudoti savo potencialą, o visai ES – pagerinti gyvenimo lygį ir bendrą gerovę. Mums labai svarbu jau dabar pradėti šias diskusijas su socialiniais ekonominiais partneriais dėl Sanglaudos politikos ateities ir parengti bendrą poziciją dėl kuo palankesnės ir Lietuvos žmonių poreikius atitinkančios naujos Sanglaudos politikos ateityje“, – pažymėjo Investicijų departamento vadovė.
K. Tamoševičienės teigimu,privalome išsaugoti Sanglaudos politikos unikalumą, kurį lemia partnerystės ir pasidalinto valdymo principai bei politikos formavimas į konkrečios teritorijos poreikius.
„Ypatingą dėmesį turime skirti gebėjimų, strateginio planavimo kompetencijų stiprinimui visose grandyse: nuo nacionalinės iki vietos valdžios institucijų, stiprinti partnerystę ir palaikyti dialogą su vietos žmonėmis. Turime siekti biurokratinės naštos mažinimo, kad lėšos galutinius naudos gavėjus pasiektų greičiau, būtų padidintas investicijų efektyvumas ir nauda. Svarbu siekti Sanglaudos politikos programavimo lankstumo, dar labiau atliepti regionų poreikius, įvertinant jų teritorinę padėtį ir esančius ypatumus“, – pažymėjo K. Tamoševičienė.
