Kovo 24 d. vyko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ataskaitinis susirinkimas „Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba – galimybės, tikslai ir sprendimai.“ Jo metu buvo apžvelgta praėjusių metų departamento veikla ir šių metų gairės. Į ataskaitinį susirinkimą atvyko Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir kt. garbūs svečiai. Susirinkime taip pat dalyvavo departamento pareigūnai, Bendrojo pagalbos centro, Gaisrinių tyrimų centro ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklos vadovai, priešgaisrinių gelbėjimo valdybų ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkai.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pabrėžė, jog svarbiausi darbai ateinantiems metams – civilinės saugos ir priešgaisrinės saugos stiprinimas: „Skaudžios Ukrainos patirtys privertė mus skubiai imtis civilinės saugos gaivinimo. Per metus surėmę pečius nuveikėme išties daug ir šį darbą tęsime. Taip pat privalome siekti užsibrėžto tikslo – kad per metus gaisruose žūtų ne daugiau kaip 30 žmonių. Tam turime ne tik tęsti pasiteisinusias prevencines priemones, bet ir ieškoti naujų, dar efektyvesnių prevencijos būdų“.
2022 m. gaisruose žuvo 72 žmonės – žuvusiųjų gaisruose skaičius sumažėjo 23 proc. palyginti su 2021 m. Ministrė pabrėžė, jog gerėjanti statistika yra sutelkto tarnybos, ministerijos ir savivaldybių institucijų darbo rezultatas.
Vidaus reikalų ministerijos prioritetu šiais metais išlieka statutinių tarnybų stiprinimas. Toliau didinamas pareigūnų darbo užmokestis – tam skirtos lėšos yra apie 10 proc. didesnės lyginant su 2022 m. ir apie 23 proc. didesnės nei 2021 m. Ieškoma ir kitų priemonių, kurios padėtų į tarnybą pritraukti pareigūnų. Vidaus tarnybos statuto projekte numatyta steigti stipendijas, paramą ar vienkartines skatinamąsias išmokas kursantams. Siekiant tarnyboje išlaikyti patyrusius pareigūnus, VRM rengia valstybinių pensijų sistemos pokyčius.
Svarbiausiais praėjusių metų darbais ministrė A. Bilotaitė įvardijo pilotinio priešgaisrinės saugos modelio startą, pasirengimo galimai avarijai Baltarusijos AE stiprinimą, priedangų tinklo šalyje sukūrimą.
Pilotinis priešgaisrinės saugos modelis nuo šių metų pradžios pradėtas įgyvendinti Radviliškio rajone, kur savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos buvo prijungtos prie valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Pasak ministrės, dviejų lygių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema nėra neefektyvi, tačiau pokyčiams ilgus metus trūko politikų ryžto. Ministrė tikino, jog pilotinio modelio pradžia padėjo kertinį akmenį tolesnei reformai ir ilgainiui šalyje bus sukurta vieninga priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema.
Praėjusiais metais toliau stiprintas pasirengimas galimai avarijai Baltarusijos AE. Antrus metus iš eilės surengtos valstybės lygio civilinės saugos pratybos. Valstybės institucijoms ir savivaldybėms užtikrintas finansavimas materialinio aprūpinimo problemoms spręsti. Savivaldybėms skirta kaip niekad daug lėšų – 9,2 mln. eurų. Stiprinant civilinę saugą sukurtas priedangų tinklas – jame karinių grėsmių atveju apsisaugoti galėtų daugiau nei 600 tūkst. gyventojų.
Jau parengtas pirminis Priešgaisrinės saugos įstatymo ir gelbėjimo darbų įstatymo projektas, kuriuo bus sprendžiamos įsisenėjusios priešgaisrinės saugos sistemos problemos. Numatoma reglamentuoti gelbėjimo darbus ir jų organizavimą, stiprinti ugniagesių savanorystę, nustatyti efektyvesnį gaisrų prevencijos mechanizmą.
Renginyje ministrė dėkojo kiekvienam valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bendruomenės nariui, kuris garbingai atliko pareigas, talkino valstybei ir šalies žmonėms sunkiausiomis akimirkomis. Šalies ugniagesiai gelbėtojai ir toliau išlieka lyderiais pagal gyventojų pasitikėjimą – jais pasitiki 93 proc. šalies gyventojų.
Pasak departamento direktoriaus vidaus tarnybos generolo Sauliaus Greičiaus, praėjusieji metai valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai buvo pakankamai sėkmingi: „Svarbiausia mūsų tarnyboje yra žmogiškieji ištekliai ir techninis aprūpinimas, tad daugiausia dėmesio ir buvo skirta šioms sritims. Į tai neinvestavus, negali pasiekti sėkmės.“
Direktorius apžvelgė 2021 m. vidaus reikalų ministrės pasirašyto Gaisrų prevencijos veiksmų plano įgyvendinimą: „Vienas svarbiausių mūsų tikslų – žūstančiųjų gaisruose skaičiaus mažinimas. Tai ne tik departamento, bet ir visos visuomenės problema. Todėl, siekdami nustatyti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, šioje srityje mes aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis, taip pat ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Anksčiau per metus valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai aplankydavo 100-120 tūkst. gyventojų būstų, pernai jų buvo aplankyta keturis kartus mažiau, bet rezultatai gerėja, kadangi buvo ne tik identifikuojami socialiai pažeidžiami asmenys, gyvenantys riziką keliančiuose būstuose, bet ir numatyta, kad šių asmenų būstų lankymo akcijos neapsiribotų tik gyventojų švietimu, bet ir būtų šalinami didžiausios rizikos būstuose nustatyti trūkumai.“
Direktorius S. Greičius apžvelgė organizuotas prevencines akcijas „Būk saugus, mokiny!“, „Saugūs namai“, konkursą „Saugiausia savivaldybė“ ir kt. priemones, kurios padeda stiprinti gaisrų prevenciją. Jis kalbėjo ir apie teigiamus pokyčius priešgaisrinės priežiūros veikloje – įdiegtą rotaciją objektų patikroje bei statybos užbaigimo procedūrose, mažėjantį gaisrų skaičių tikrinamuose objektuose.
Pasak departamento direktoriaus, keletą metų iš eilės viena didžiausių problemų buvo pirminės grandies komplektavimas: „2021 metais buvo 9 proc. neužimtų pareigybių, pernai – 7,2 proc., o šiuo metu yra 4 proc. Bet ir jas tikimės užpildyti Ugniagesių gelbėtojų mokyklą baigusiais pareigūnais. Pernai tarnyba pratęsta 49 pareigūnams. Dažniausiai ji pratęsiama vyresniesiems ir vyriausiesiems ugniagesiams, kurie turi motyvaciją judėti į priekį – įgyti aukštalipių ar narų kvalifikaciją.“
S. Greičius taip pat apžvelgė statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimo, techninio aprūpinimo ir pastatų būklės gerinimo klausimus, pilotinio priešgaisrinės saugos modelio įgyvendinimą Radviliškio rajone ir civilinės saugos klausimus.
Susirinkime buvo aptarta Bendrojo pagalbos centro, Gaisrinių tyrimų centro ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklos veikla. Taip pat buvo gvildenamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimas į gaisrus, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymas bei pagrindiniai uždaviniai 2023-iesiems metams. Apžvelgta ir gaisrų prevencinė veikla, gaisrinės technikos ir įrangos įsigijimo klausimai, viešųjų pirkimų aktualijos.
