Kovo 7 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente vyko ataskaitinis susirinkimas, kuriame buvo aptarti 2023-iųjų valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos rezultatai.
Į jį atvyko vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, kitų įstaigų prie VRM atstovai.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė susirinkime teigė, jog jau ketvirtus metus ministerija ir departamentas kartu ieško geriausių sprendimų, kurie padėtų saugesniems jaustis ne tik mūsų šalies gyventojams, bet ir ugniagesiams gelbėtojams.
„Prieš trejus metus jaučiausi nepatogiai, nes jūsų tarnybai daug ko trūko, o viešaisiais pirkimais irgi negalėjome didžiuotis. Per tuos metus buvo atlikta nemažai darbų, kad ši situacija pasikeistų. Didžiausias pokytis įvyko ugniagesių gelbėtojų aprūpinimo ir viešųjų pirkimų srityje. Ataskaitinis susirinkimas yra gera proga įsivertinti atliktus darbus ir priimtus sprendimus“, – sakė ministrė.
Ministrė pasidžiaugė, jog per tuos metus buvo atnaujintas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinės technikos parkas: „Įsigyta beveik 80 naujų autocisternų, ypač žinant kad iki 2021-ųjų daugiau kaip 40 proc. automobilių buvo senesni nei 15 metų, o ketvirtadalis – apskritai sovietmečio palikimas. Nebegirdžiu ir ugniagesių gelbėtojų nusiskundimų, kad trūksta pošalmių ar batų. Tą lygį mums reikia išlaikyti ir toliau.“
A.Bilotaitė pažymėjo, jog per pastaruosius trejus metus departamento finansavimas nuosekliai didėjo. Tarnybai papildomai skirti 28 mln. Eur.
„Karas Ukrainoje paskatino mus atsigręžti į civilinę saugą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui teko ypatinga misija – atkurti civilinę saugą. Šioje veikloje mes įgijome pagreitį ir labai svarbu jo neprarasti. Bendrų pastangų dėka sukūrėme priedangų tinklą. Per 2023 metus jų skaičius išaugo 77 procentais. Ekstremaliųjų situacijų valdymui pasitelkti parengties pareigūnai. Siekdami nelaimės atveju laiku įspėti gyventojus, nuosekliai vykdome perspėjimo sirenų tinklo plėtrą. Metų pabaigoje turėsime 1141 įdiegtą sireną. Taip pat pradėta kurti platforma centralizuotam sirenų valdymui. Sėkmingai tęsiame pasirengimą galimai avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje. Bendram šalies pasirengimui šiai galimai nelaimei kasmet numatomas finansavimas – apie 30 mln. eurų“, – vardijo nuveiktus darbus vidaus reikalų ministrė.
Pasak ministrės, dar viena departamentui deleguojama misija – mažinti žūčių skaičių gaisruose. „Suprantu, kad tai socialinių problemų rezultatas ir jūs skiriate daug dėmesio tam, kad žūčių mažėtų. Jūsų dėka pernai gaisruose išgelbėta 160 žmonių. Pasitikiu jūsų profesionalumu. Jūsų aktyvios prevencinės veiklos dėka 51 procentas žmonių namuose jau turi įsirengę dūmų detektorius, tačiau to nepakanka, nes absoliuti dauguma žūčių įvyksta ten, kur nėra dūmų detektorių. Būtų gerai, kad dūmų detektorius turėtų bent 75 procentai gyventojų“, – kalbėjo ministrė.
Ji pabrėžė, jog valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba visuomenė labiausiai pasitiki: „Žmonės jumis pasitiki, gerbia ir vertina jūsų darbą. O aš noriu pasidžiaugti, kad esame komanda ir turime aiškų planą. Gerų darbų!“
PAGD direktorius Saulius Greičius išsamiai apžvelgė valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos rezultatus. „Mūsų veikla pakankamai aiškiai reglamentuota teisės aktų, bet gyvenimas ir geopolitinė situacija iškelia tam tikrus prioritetus: valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklos tobulinimą, civilinės saugos ir parengties stiprinimą. Vienas iš didžiausių rūpesčių – civilinė sauga. Pokyčiai šioje srityje tikrai dideli. Stiprinant civilinę saugą rengtos pratybos, vyko priedangų ir perspėjimo sirenų plėtra bei vietos bendruomenių mokymai. Stiprinant parengtį įgyvendintas priešgaisrinės saugos sistemos bandomasis modelis, daug dėmesio skirta techninei pažangai ir pareigūnų komplektavimui.“
Daug dėmesio savo pranešime departamento direktorius skyrė gaisrų prevencijai: „Pagal vidaus reikalų ministrės patvirtintą planą, pernai įgyvendintos 4 prevencinės akcijos, organizuoti susitikimai su 1410 mokinių klasėmis. Susitikimuose dalyvavo beveik 38 tūkst. mokinių. Akcijų metu aplankyta per 22 tūkst. gyventojų būstų. Pagal savivaldybių pateiktus socialiai remtinų asmenų sąrašus aplankyta beveik 6 tūkst. būstų. Gyventojams įrengta 4215 autonominių dūmų detektorių. Gyventojai supažindinti su saugiu elgesiu buityje, jiems suteikta išsami informacija priešgaisrinės saugos klausimais.
100 tūkst. miesto gyventojų pernai teko 2,3 gaisruose žuvusių žmonių, o kaimo vietovėse – 6,3. Miestuose žuvo 44 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 56. Statistikos departamento duomenimis, miestuose gyvena 68 proc. visų Lietuvos gyventojų, o kaime – 32 proc. gyventojų, t. y. 2 kartus mažiau žmonių. Tipiškas žuvusiojo gaisruose portretas: nuo 44 iki 75 metų amžiaus, kaimo gyventojas, nuo 20 iki 8 val. ryto, antroje mėnesio pusėje, penktadienį ir sekmadienį.
Lietuvoje pernai kilo 7905 gaisrai. Gaisruose išgelbėta 160 žmonių, iš jų 5 vaikai (išgelbėta 34 gyventojais daugiau negu 2022 m.). Ugniagesiai pernai atliko beveik 14 500 gelbėjimo darbų. Jų metu išgelbėti 368 gyventojai, tarp jų 32 vaikai.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros veikla: planine tvarka patikrinti 9774 objektai, neplanine – 1049. 824 kartus dalyvauta statybų užbaigimo komisijose. 192 kartus jose suteikta tarnybinė pagalba. Ištirtas 5671 gaisras.“
Pasak S. Greičiaus, pernai Radviliškio rajono savivaldybėje sėkmingai įgyvendintas bandomasis priešgaisrinės sistemos modelis: „Prie jo prisijungė Molėtų ir Druskininkų savivaldybių ugniagesių komandos. Praėjusiais metais buvo atliktas didžiausias gaisrinių automobilių įsigijimas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Nuolat gerinamos ir ugniagesių darbo sąlygos – atnaujinamos senos ir statomos naujos gaisrinės“.
S. Greičius susirinkime atkreipė dėmesį ir į pernai išaugusį pareigūnų vidutinį darbo užmokestį. Jis, lyginant su 2022 m., padidėjo 89 eurais į rankas, arba 8 proc. Darbo užmokesčio didėjimui įtakos turėjo bazinio dydžio padidėjimas bei pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimai.
Departamento direktorius pasidžiaugė, kad 93 proc. gyventojų pasitiki tarnyba, šis pasitikėjimas dar labiau įpareigoja stiprinti parengtį ir užtikrinti gyventojų saugumą.
