Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pristatė svarbiausius 2023-ųjų pasiekimus, tarp kurių – įgyvendinamas 1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai planas, sustiprinti prekybos santykiai su partneriais užsienyje, inovacijų ir startuolių ekosistemos plėtra. Taip pat viena iš sričių, kurioje pasiekta reikšmingų rezultatų, – tai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimas.
„Nepaisant daugybės nestabilumų pasaulyje, lėtėjančios ekonomikos, šiais metais Lietuva ir mūsų verslas atlaikė daugelį iššūkių. Galima konstatuoti, kad mūsų ekonomika išliko atspari. Pagrindinis ministerijos uždavinys buvo padėti verslui, sukurti galimybes augti ir stiprėti. Šiemet verslas aktyviai siekė investuoti į ateitį. Tai labai gera žinia, nes būtent stiprus verslas ir ekonomika yra mūsų pamatas stiprinant valstybę ir jos gynybą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė.
„Šiais metais pavyko pritraukti net 31 tiesioginių užsienio investicijų projektą, o tai padės sukurti daugiau nei 2,5 tūkst. darbo vietų ir į investuoti 110 mln. eurų. Taip mes kuriame daugiau galimybių tiek Lietuvos gyventojams, tiek investuotojams, prisidedantiems prie Lietuvos ekonominio augimo ir sėkmingo šalies konkuravimo pasaulinėje rinkoje“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Taip pat pasirašyta dar viena – jau vienuolikta – stambaus projekto investicijų sutartis. Šiuo metu turimos sutartys padės sukurti daugiau kaip 3,5 tūkst. darbo vietų ir pritraukti 688,88 mln. eurų investicijų. Planuojama, kad artimiausiu metu bus pasirašytos dar bent kelios stambaus projekto sutartys.
Iš beveik 1 milijardo eurų finansinės paramos, numatytos iki šių metų pabaigos Lietuvos ekonomikai stiprinti, Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau paskelbė kvietimų už daugiau kaip 918,5 mln. eurų. Dėl finansinių priemonių kreipėsi beveik 3 tūkst. verslo atstovų.
„Vieni iš esminių 1 milijardo eurų finansinės paramos tikslų – padėti verslo atstovams šiais metais modernizuoti ir skaitmenizuoti paslaugas, kurti naujus produktus, investuoti į inovacijas ir atsinaujinančią energetiką. Šiam tikslui pasiekti iš suplanuotų 59 kvietimų jau esame paskelbę 51, todėl kviečiame įmones bei įstaigas ir toliau investuoti, siekiant prisitaikyti prie kintančių aplinkybių ir prisidėti prie stipresnės Lietuvos kūrimo“, – sakė A. Armonaitė.
Kalbant apie šių metų rezultatus, minėtini ir Lietuvos startuolių pasiekimai. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama daugiau kaip tūkstantis startuolių, kurių vertė – 9,5 mlrd. eurų. Siekiant dar labiau sustiprinti šalies startuolių ekosistemą, į Lietuvą buvo pritrauktas tarptautinis akceleratorius iš JAV „Plug and Play“, kuris per trejus metus padės užaugti 60 startuolių. Papildomai planuojami specializuoti akceleratoriai informacinių ryšių, žaidimų industrijos ir švietimo technologijų srityse. Šiuo metu EIMIN yra inicijavusi akceleravimo ir ikiakceleravimo programų už 64 mln. eurų.
Lietuva sėkmingai stiprina santykius su partneriais užsienyje – buvo sustiprintas komercijos atašė ir prekybos atstovų tinklas, kuriame šiuo metu veikia jau 20 asmenų komanda, o netrukus darbą pradės ir komercijos atašė Italijoje.
Taip pat A. Armonaitė kartu su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir Vilniaus meru Valdu Benkunsku pasirašė istorinį susitarimą dėl verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų skatinimo. Šio susitarimo tikslas – suvienyti ir koordinuoti įvairių institucijų pajėgumus, kad strateginėmis kryptimis būtų užtikrinti tvarūs skrydžiai ir keleivių srautai. Tikimasi greitai turėti dar daugiau skrydžių Lietuvos žmonėms ir turistams svarbiomis kryptimis.
Turizmo sektoriuje taip pat fiksuojamas atsigavimas – tai rodo augantys užsienio turistų srautai. Iki 2023 m. spalio Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 1,15 mln. užsienio turistų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, užsienio turistų skaičius augo 18 proc.
Tarp svarbių metų uždavinių – šalies gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus stiprinimas. Šiuo tikslu ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gaires. Ši iniciatyva prisideda prie galimybės išnaudoti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės potencialą, kurio svarba itin išaugo, Rusijai sukėlus karą Ukrainoje.
Siekdama spartesnės Lietuvos gynybos pramonės plėtros, EIMIN taip pat jau įgyvendina rizikos kapitalo priemonę „MILInvest“ (13,5 mln. eurų). Be to, investuojama į proveržio technologijas kuriančius startuolius NATO pasirinktose srityse (1 mlrd. eurų) ir įgyvendinamas NATO gynybos inovacijų akceleratorius DIANA (30 mln. eurų), skirtas proveržio technologijų kūrimui ir akceleravimui skatinti.
Svarbu ir tai, kad EIMIN patvirtino Nacionalinį kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąrašą – siekiant riboti Rusijos ir Baltarusijos technines galimybes vykdyti karo veiksmus Ukrainoje, kurie savo ruožtu kelia grėsmę Lietuvos visuomenės saugumui, dar labiau apribojamas prekių iš Lietuvos į trečiąsias šalis eksportas ir draudžiama vežti jas per Baltarusijos ir Rusijos teritorijas.
Dar vienas pokytis – šiais metais patvirtinti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais numatoma leisti gynybos ir saugumo pramonės veiklą vykdyti LEZ. Įgyvendinus pakeitimus, nuo 2024 metų bus atšaukti draudimai LEZ užsiimti veikla, susijusia su valstybės saugumu ir gynyba.
Inicijuoti ir svarbūs pokyčiai, kuriais prisidedama prie tvaresnės Lietuvos kūrimo. Atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti buvo patrigubintas suplanuotas finansavimas – vietoje suplanuotų 10 mln. 226 pramonės įmonėms skirta 31,87 mln. eurų. Be to, inicijuotas įstatymas, kuriuo siekiama mažinti maisto švaistymą.
Siekdama sustiprinti šalies verslumą, EIMIN teikė su mokesčių reforma susijusius pakeitimus, kurie gerina verslo ir darbuotojų aplinką bei didina šalies konkurencingumą, o 2024 m. startuos smulkiojo verslininko sąskaita, kuri sumažins mokesčių apskaičiavimo naštą užsiimantiesiems individualia veikla.
Taip pat Lietuva sėkmingai žengia į skaitmeninį etapą – užbaigta valstybės skaitmeninių išteklių pertvarka, kuria įtvirtintas kokybiškai naujas šiuolaikines informacinių technologijų valdymo tendencijas atitinkantis valdysenos modelis. Lietuvos duomenys bus saugomi tiek privačiuose, tiek viešuose tinkluose.
Fiksuoti Lietuvos šuoliai į viršų tarptautiniuose reitinguose. Pasaulio inovacijų indekse iš 39 pakilome į 34 vietą, Europos elektroninės valdžios reitinge – iš 8 į 7 vietą, Pasaulio IMD Talentų reitinge – iš 26 į 23 vietą. Taip pat rekordiškai investuota į MTEP – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidos siekia 690,7 mln. eurų.
Šiais metais daug dėmesio buvo skirta siekiant padėti Ukrainai: užbaigta mobilioji gyvenvietė Borodiankoje, atidarytas renovuotas darželis Irpinėje, renovuota mokykla Borodiankoje, modernizuotas elektros tinklas Mykolajive. Taip pat įgyvendinami „Ateities mokykla Ukrainai“ ir skaitmeninio miestų planavimo 3D priemonės projektai.
Ateinančiais metais tarp prioritetinių EIMIN darbų išliks viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimas, investicijos į inovacijas ir atsinaujinančią energetiką. Ir toliau brėžiamas tikslas stiprinti ekonominius interesus pasaulyje, gerinti šalies įvaizdį ir verslo aplinką.
